Vartojant paracetamolį, buvo pranešta apie įvairaus tipo ir sunkumo odos reakcijas, įskaitant daugiaformės eritemos, Stivenso-Džonsono sindromo ir epidermio nekrolizės atvejus. Labai retais atvejais pasireiškė sunkios odos reakcijos. Buvo pranešta apie padidėjusio jautrumo reakcijas, tokias kaip angioneurozinė edema, gerklų edema ir anafilaksinis šokas. Taip pat pranešta apie šias nepageidaujamas reakcijas: trombocitopeniją, leukopeniją, anemiją, agranulocitozę, kepenų funkcijos sutrikimus ir hepatitą, inkstų funkcijos sutrikimą (ūminį inkstų nepakankamumą, intersticinį nefritą, hematuriją, anuriją), virškinimo trakto reakcijas ir galvos svaigimą. Simpatomimetikai (fenilefrinas) kartais gali sukelti odos dirginimą, tachikardiją, hipertenziją ir, daug rečiau, pykinimą, vėmimą ar anoreksiją.
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, kurios pasireiškia po vaistinio preparato registracijos. Tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai prašomi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas per nacionalinę pranešimų sistemą adresu www.agenziafarmaco.gov.it/it/responsabili.
Sąveika
Paracetamolio hepatotoksinį poveikį gali sustiprinti kiti kepenis veikiantys vaistai. Ilgalaikio gydymo vaistais, kurie gali indukuoti kepenų monooksigenazes, arba sąlyčio su medžiagomis, kurios gali turėti tokį poveikį (pvz., rifampicinas, cimetidinas, vaistai nuo epilepsijos, tokie kaip glutetimidas, fenobarbitalis, karbamazepinas), metu paracetamolis vartojamas itin atsargiai ir atidžiai stebint pacientą. Paracetamolis pailgina chloramfenikolio pusinės eliminacijos laiką. Didelėmis dozėmis vartojamas vaistas gali sustiprinti kumarino grupės antikoaguliantų poveikį. Fenilefrinas gali slopinti beta adrenoblokatorių ir antihipertenzinių vaistų poveikį bei sustiprinti monoamino oksidazės inhibitorių poveikį.
Trikdymas kai kurių laboratorinių tyrimų rezultatams
Paracetamolio vartojimas gali sutrikdyti šlapimo rūgšties (fosforvolframo rūgšties metodu) ir gliukozės kiekio kraujyje (gliukozės oksidazės ir peroksidazės metodu) nustatymą.
Padidėjęs jautrumas veikliosioms arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
Pacientams, vartojantiems beta adrenoblokatorius, monoamino oksidazės inhibitorius ir triciklius antidepresantus.
Pacientams, sergantiems kepenų ar inkstų nepakankamumu, diabetu, hipertireoze, hipertenzija ir širdies bei kraujagyslių ligomis.
Paracetamolio pagrindu pagamintų preparatų vartoti draudžiama pacientams, kuriems yra akivaizdus gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės trūkumas, ir pacientams, sergantiems sunkia hemolizine anemija.
Sunkus hepatocelulinis nepakankamumas.
Perdozavimas
Vartojant rekomenduojamas dozes arba net nurijus visą pakuotę, paracetamolio perdozavimo simptomų neturėtų pasireikšti. Tačiau išgėrus labai dideles paracetamolio dozes (daugiau nei 15 g), dažniausia komplikacija yra kepenų pažeidimas, kuris paprastai pasireiškia praėjus 2–4 dienoms po vaisto vartojimo. Ankstyvieji simptomai yra pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas: rekomenduojamas tinkamas gydymas yra skrandžio plovimas naudojant specifinius priešnuodžius, tokius kaip acetilcisteinas arba metioninas. Hemoperfuzija gali būti reikalinga net praėjus daugiau nei 10 valandų po vaisto vartojimo. Kitus perdozavimo simptomus sukelia fenilefrinas ir jie pasireiškia dirglumu, migrena ir padidėjusiu kraujospūdžiu.
Vartojimas nėštumo ir žindymo laikotarpiu
Vartojimas nėštumo metu nėra kontraindikuotinas, tačiau reikia laikytis atsargumo priemonių; vaistą nėštumo ir žindymo laikotarpiu vartoti reikia tiesiogiai prižiūrint gydytojui ir tik būtinybės atvejais.
Kaip laikyti
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Laikyti originalioje pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės ir šviesos.
Poveikis vairavimui ir mechanizmų valdymui
Neveikia gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus.
Farmacinė forma
MILTELIAI GERIAMAJAM TIRPALUI 10 PAKELIŲ CITRINŲ IR MEDAUS SKONIO
Komentaras